Erkės

Tai – laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai, agresyvūs kraujasiurbiai ir ligų platintojai. Aktyvi erkė aukos dažniausiai tyko ant žolės stiebelio (apie 10-20 cm aukščiau nuo žemės paviršiaus). Jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, ten kur jos lengvai randa laukinių gyvūnų. Aktyvumo sezonas trunka nuo kovo iki lapkričio (kai kada ir iki gruodžio) mėnesių.

Pavojus

Erkės gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, plačiau žinoma kaip Laimo liga, anaplazmoze (anksčiau vadinta erlichioze), babezioze, erkine dėmėtąja šiltine, Marselio karštlige, tuliaremija bei kitomis. Dažniausiai Lietuvoje registruojami erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistų apklausos duomenimis Vaikai iki 7 metų erkiniu encefalitu sirgo retai, persirgo lengvai. Erkiniu encefalitu gali sirgti kūdikiai nuo 3 mėnesių amžiaus, tačiau iki 7 m. jie dažniausiai perserga lengva forma, ligos metu pasireiškia karščiavimas, galvos skausmai, tačiau nėra encefalito (galvos smegenų uždegimo požymių). Vaikams ilgalaikiai liekamieji reiškiniai labai reti. Nuoroda į visą straipsnį: http://vilniausvsc.sam.lt/naujienos/erkinio-encefalito-ir-laimo-boreliozes-istorine-ap/

Kokių prevencinių priemonių imtis?

• Ištepti odą kokoso aliejumi – tai efektyviausia apsauga, atbaidanti erkes.
• Dėvėti uždarus prigludusius drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, sukištas į kojines arba batus, kad erkėms būtų sunkiau patekti prie kūno.
• Pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebėsite ropojančią erkę.
• Kieme nuolat šienauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., iškirsti menkaverčius krūmus, likviduoti pievos ir miško darbų atliekas, kad erkėms būtų sunkiau veistis.
• Naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei erkės atsparumo. Repelento poveikis yra trumpalaikis.
• Būnant gamtoje nuolat ir grįžus iš jos atidžiai apžiūrėti visą kūną, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą. Ieškant erkių gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu.
• Persirengti kitais rūbais, o vilkėtus rūbus geriausia pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Verta žinoti, kad sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.
• Galima erkinio encefalito aktyvi imunoprofilaktika – skiepai. Neapsaugo nuo kitų ligų.
• Erkės gali būti naikinamos insekticidais – apipurškiami medžiai, krūmai, žolė, įvairūs daiktai
• Teigiama, kad erkes lesa perlinės vištos, putpelės, tad jų auginimas – erkių prevencija.

Ko reikėtų vengti?

Neleiskite įvairioms baimėms numalšinti Jūsų noro eiti į lauką, mėgautis gamta – tinkamai elgiantis nuo šios rizikos galima apsisaugoti 100 procentų.

Kokių veiksmų imtis incidento metu?

Jeigu erkė visgi įsisiurbė, kuo greičiau, nedelsdami ją ištraukite. Nepastebėjus jos, išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums virusą.  Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir jokiais būdais netepkite jos riebalais. Pincetu ar pirštų galais pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos, pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę. Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite, nes galvutę, kaip svetimkūnį, organizmas po kurio laiko pašalins pats. Galite kreiptis į gydytoją, kad šis pašalintų svetimkūnį. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės (simptomai panašūs į gripo), nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Ištrauktą erkę galima ištirti – tokiu būdu žinosite, ar ji buvo užkrėsta.